2025-06-30

Priešgaisrinės saugos užuomazgos Lietuvoje siekia XVI amžių, kai šalį valdė Žygimantas Augustas. Vilniaus vandentiekis tuomet pagerino miestiečių gyvenimo kokybę ir tapo gaisrų gesinimo infrastruktūros dalimi. Miesto saugumui užtikrinti buvo įsigyta 100 gaisrinių siurblių.

Profesionali priešgaisrinė apsauga ėmė formuotis XIX amžiuje – įteisinti specialios įrangos naudojimo reikalavimai ir ugniagesių pareigybės su aprūpinimu bei atlyginimais.

Nemenčinės savanorių ugniagesių komanda, įsteigta tarpukariu, skaičiuoja per šimtą metų. 1932 m. nuotrauka rodo komandos dešimtmečio šventę.

2001 m. Nemenčinėje atgaivinta savanoriška veikla. Gavus naudotą SCANIA LB81, jis pritaikytas gaisrams gesinti. Darbus atliko entuziastingi savanoriai, o 2003 m. 8500 litrų talpos automobilis stojo į rikiuotę.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ilgą laiką skeptiškai žiūrėjo į savanorius, pripažindamas jų veiklą tik rengdamas ataskaitas tarptautinėms organizacijoms.

Bėgant metams, Nemenčinės komanda buvo suvalstybinta ir pavadinta Vilniaus miesto 7-ąja komanda. Savanorių automobiliui vietos neliko – jis persikėlė į savanorių kiemus.

Vėliau pradėtas savanorių „sunorminimas“ – jų veikla turėjo būti priderinta prie statutinių reikalavimų, o pats savanoris – tapti tik formaliu pagalbininku. Nepaisant to, Nemenčinės ugniagesiai savanoriai veikė toliau ir į gaisrus vyko net nekviesti.

Po 45 metų tarnybos senoji SCANIA tapo eksponatu. 2024 m. savanoriai savo lėšomis įsigijo Vokietijoje benzinvežį MB1114 ir pertvarkė jį į 8000 litrų talpos gaisrinį automobilį su autonominiu siurbliu.

Nemenčinės ugniagesiai savanoriai Jurijus, Leonidas, Zbignevas, Miroslavas ir kiti tiki, kad jų darbas bus reikalingas ir gyvuos dar bent šimtmetį.